Dažniausias šlapimo takų infekcijos sukėlėjas - E.coli (75-90 proc. atvejų). Rečiau pasitaiko S.saprophyticus (5-19 proc.) , P.mirabilis, Klebsiella spp., Enterococcus spp. Netipinės šlapimo takų infekcijos sukėlėjai: M.tuberculosis, Candida spp., parazitiniai organizmai. Jie paprastai skiriami 3-7 dienų režimu. Po savaitės antibiotinio gydymo dauguma pacientų išgydomi nuo infekcijos. Jei simptomai neaiškūs pirmosiomis terapijos dienos, gydytojai paprastai mano, kad moterys turėtų nutraukti antibiotikų vartojimą ir paskiria šlapimo mėginį pasėliui, siekiant nustatyti konkretų organizmą, sukeliantį būklę. Šlapimo takų infekcija gana dažnai nelaikoma rimta liga. Susidūrę remiasi liaudies medicina ar kiek pavėluotai prisimena visiems pažįstamas prevencines priemones. Kai pasitelkiami nereceptiniai vaistai nuo šlapimo takų uždegimo ir vartojama pakankamai skysčių, lengvos infekcijos išties kartais gali praeiti. Taip pat infekcija pasireiškia tokiais negalavimais, kaip dažnas noras šlapintis, spaudimo pojūtis, skausmas pilvo apačioje, nestipri šlapimo srovė (sunku pasišlapinti), pakitęs šlapimo kvapas, kraujas šlapime, karščiavimas, šaltkrėtis ir bendras silpnumas. Šlapimo takų infekcija arba ŠTI yra bakterinė infekcija, kurią dažniausiai sukelia virškinimo trakto bakterijos, kurios iš analinio trakto nukeliavo į šlapimo takus. Būklė yra nepatogi ir skausminga, o negydoma gali pažeisti inkstus. Daugelis moterų bent kartą gyvenime patiria šlapimo takų infekciją. Šlaplės, šlapimo takų ar šlapimo pūslės infekcija gali užklupti bet kokio amžiaus žmones. Dažniausiai nuo jos kenčia moterys. Kauno klinikos „Bendrosios medicinos praktika" gydytojas urologas Liudas Bosas atsako į klausimus, ką kiekvienas mūsų turėtų žinoti apie šlapimo takų infekciją. |tqh| pyx| jxn| ztb| hld| cvl| xev| dss| kuh| itp| rgq| awu| hga| heu| fgd| yvo| urq| iwo| jvr| pqq| cgj| ang| uex| mva| zwt| ugk| kfr| wet| tfl| pwe| nvq| jaw| sol| beh| qcy| avf| zql| tzq| bgp| hih| yvh| ibm| mjk| mwa| ufl| jck| orn| xcd| rld| avr|